Jūs visada naudojote el. Paštą, bet ar žinote, ką reiškia visi šie el. Laiškai? Skaitykite toliau, kad sužinotumėte daugiau apie skirtingus el. Laiškų gavimo būdus.
Nesvarbu, ar naudojatės įmonės el. Paštu, ar žiniatinklio paslauga, pvz., „Gmail“ ar „Outlook.com“, ar savo el. Pašto serveriu, el. Laiškus galite gauti daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jei nustatėte el. Pašto klientą, be jokios abejonės, susidūrėte su tokiomis galimybėmis kaip POP3, IMAP ir „Exchange“. Pažvelkime į skirtumą tarp el. Pašto ir žiniatinklio pašto klientų bei skirtingų naudojamų protokolų.
El. Pašto vartotojai prieš žiniatinklio paštą
Prieš paaiškindami skirtingus el. Laiškų atsisiuntimo protokolus, skirkime kelias minutes paprastiems dalykams suprasti Pašto klientams و Paštu . Jei kada nors sukūrėte „Gmail“, „Outlook.com“ ar kitą internetinę el. Pašto paskyrą, naudojote žiniatinklio paštą. Jei el. Pašto pranešimams tvarkyti naudojate tokią programą kaip „Microsoft Outlook“, „Windows Live Mail“ ar „Mozilla Thunderbird“, naudojate el. Pašto klientą.
Tiek žiniatinklio paštas, tiek el. Pašto klientai siunčia ir gauna el. Laiškus ir tam naudoja panašius metodus. „Webmail“ yra programa, kuri buvo parašyta paleisti internetu per naršyklę - paprastai be atsisiųstų programų ar papildomos programinės įrangos. Visą darbą, taip sakant, atlieka nuotoliniai kompiuteriai (tai yra serveriai ir įrenginiai, prie kurių jungiatės internetu).
El. Pašto programos yra programos, kurias įdiegiate į vietinius įrenginius (pvz., Asmeninį kompiuterį ar nešiojamąjį kompiuterį, planšetinį kompiuterį ar išmanųjį telefoną). Klientų programos sąveikauja su nuotoliniais el. Pašto serveriais, norėdami atsisiųsti el. Laiškus ir išsiųsti juos tiems, kuriems tai gali būti aktualu. Kai kurie galutiniai el. Laiškų siuntimo darbai ir visas vartotojo sąsajos kūrimas (tai, ko ieškote, kad gautumėte el. Laišką) yra atliekami jūsų įrenginyje naudojant įdiegtą programą, o ne naršyklėje su instrukcijomis iš valdančiojo serverio. Tačiau daugelis žiniatinklio pašto paslaugų teikėjų leidžia vartotojams naudotis el. Pašto klientais kartu su savo paslauga - čia gali pradėti painioti. Pažvelkime į trumpą pavyzdį, kad paaiškintume skirtumą.
Tarkime, užsiregistravote gauti naują el. Pašto adresą naudodami „Google Gmail“. Jūs pradedate siųsti ir gauti el. Laiškus naudodami žiniatinklio pašto paslaugą prisijungę prie jos naršyklėje. „Google“ siūlo jums du dalykus. Pirmasis yra žiniatinklio sąsaja, kurioje galite skaityti, tvarkyti ir kurti pranešimus. Antrasis yra pašto serverio, kuriame pranešimai ir toliau saugomi ir nukreipiami, pabaiga.
Tarkime, jums nepatinka „Google“ „Gmail“ sąsaja, todėl nusprendėte pereiti prie el. Pašto kliento, palaikančio „Gmail“, nesvarbu, ar tai oficiali „Gmail“ sąsaja, ar kažkas panašaus į įmontuotą „Mail“ programą jūsų įrenginyje. Dabar, užuot naudoję žiniatinklio klientą („Gmail“ žiniatinklio sąsają), kad galėtumėte bendrauti su „Google“ „Gmail“ serveriais, jūsų naudojama programa tiesiogiai sąveikauja su pašto serveriais, visiškai išvengdama žiniatinklio pašto.
Visi žiniatinklio pašto paslaugų teikėjai siūlo galimybę naudoti savo svetaines jūsų verslui arba prijungti klientą prie jų serverių ir taip elgtis.
Jei naudojate el. Pašto programą, nesvarbu, ar norite prisijungti prie žiniatinklio pašto teikėjo serverio, pašto serverio ar įmonės serverių, tas klientas bendraus naudodamas vieną iš kelių skirtingų el. Pašto protokolų, pvz., POP3, IMAP ar „Exchange“. Taigi, pažvelkime į juos atidžiau.
POP3
Pašto protokolas (POP) suteikia galimybę bendrauti su pašto serveriais, kurių internetas yra labai kitoks nei mes naudojame šiandien. Kompiuteriai paprastai neturi nuolatinės prieigos prie interneto. Vietoj to jūs prisijungiate prie interneto, darote tai, ką turite padaryti, ir tada atsijungiate. Šios jungtys taip pat buvo labai mažos pralaidumo, palyginti su tuo, ką turime šiandien.
Inžinieriai sukūrė POP kaip paprastą būdą atsisiųsti el. Laiškų kopijas skaitymui neprisijungus. Pirmoji POP versija buvo sukurta 1984 m., O POP2 peržiūra buvo sukurta 1985 m. Pradžioje. POP3 yra dabartinė šio konkretaus stiliaus el. Pašto protokolo versija ir vis dar yra vienas populiariausių el. Pašto protokolų. Buvo pasiūlytas POP4 ir vieną dieną jis gali būti sukurtas, nors per kelerius metus nebuvo padaryta didelė pažanga.
POP3 veikia maždaug taip. Programa prisijungia prie el. Pašto serverio, į jūsų kompiuterį atsisiunčia visus pranešimus, kurie anksčiau nebuvo atsisiųsti, ir tada ištrina originalius el. Laiškus iš serverio. Arba galite sukonfigūruoti savo programą ir serverį, kad jie neištrintų el. Laiškų tam tikrą laiką arba net neištrintų el. Laiškų iš serverio - net jei juos atsisiuntė jūsų klientas.
Darant prielaidą, kad el. Laiškai ištrinami iš serverio, vienintelės šių žinučių kopijos yra jūsų kliente. Negalite prisijungti iš kito įrenginio ar kliento ir matyti šių el.
Net jei nustatėte, kad serveris neištrintų pranešimų juos atsisiuntus, tikrinti el. Laiškus iš kelių įrenginių viskas vis tiek yra gana sudėtinga. Štai keletas pavyzdžių:
- Kai siunčiate el. Laišką, išsiųstas el. Laiškas saugomas kliente, iš kurio jį išsiuntėte. Negalėsite matyti išsiųstų pranešimų kituose įrenginiuose.
- Pašalinus el. Laišką kliente, jis ištrinamas tik tame kliente. Jis nėra ištrinamas iš kitų klientų, kurie atsisiuntė pranešimą.
- Kiekvienas klientas atsisiunčia visus pranešimus iš serverio. Galų gale gausite kelias pranešimų kopijas skirtinguose įrenginiuose ir neturėsite gero būdo suskirstyti tai, ką ir kada perskaitėte. Bent jau ne dažnai nepersiunčiant el. Laiškų ar judant pašto dėžutės failams.
Nors šie apribojimai yra reikšmingi, POP3 vis dar yra greitas ir galingas protokolas, kuris yra ypač naudingas, jei tikrinate el. Laiškus tik iš vieno įrenginio. Pavyzdžiui, jei tikrinate paštą iš savo kompiuterio tik naudodami „Windows Live Mail“, nėra jokios priežasties nenaudoti POP3.
IMAP prieiga
Interneto pranešimų prieigos protokolas (IMAP) buvo sukurtas 1986 m., Tačiau jis puikiai dera šiuolaikiniame šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame nuolat yra ir visada prijungtas internetas. IMAP idėja buvo neleisti vartotojams būti susietiems su vienu el. Pašto klientu, suteikiant jiems galimybę skaityti savo el. Laiškus taip, tarsi jie būtų „debesyje“.
Skirtingai nuo POP3, IMAP visus pranešimus saugo serveryje. Prisijungus prie IMAP serverio, kliento programa leidžia jums skaityti tuos el. Laiškus (ir net atsisiųsti kopijas skaitymui neprisijungus), tačiau visas tikrasis darbas vyksta serveryje. Kai ištrinate pranešimą kliente, tas pranešimas ištrinamas serveryje, todėl jo nematote, jei prisijungiate prie serverio iš kitų įrenginių. Siunčiami pranešimai taip pat saugomi serveryje, taip pat informacija apie perskaitytus pranešimus.
Galų gale IMAP yra daug geresnis protokolas, kurį reikia naudoti, jei prisijungiate prie savo pašto serverio iš kelių įrenginių. Ir pasaulyje, kuriame žmonės įpranta tikrinti paštą iš kompiuterių, telefonų ir planšetinių kompiuterių, tai yra esminis skirtumas.
Tačiau IMAP nėra be problemų.
Kadangi IMAP saugo el. Laiškus nuotoliniame pašto serveryje, paprastai jūsų pašto dėžutės dydis yra ribotas (nors tai priklauso nuo jūsų el. Pašto paslaugos nustatymų). Jei turite daug el. Laiškų, kuriuos norite išsaugoti, gali kilti problemų siunčiant ir gaunant laiškus, kai pašto dėžutė pilna. Kai kurie vartotojai išvengia šios problemos sukurdami vietines, archyvuotas el. Laiškų kopijas naudodami savo el. Pašto programą ir ištrindami juos iš nuotolinio serverio.
„Microsoft Exchange“, „MAPI“, „Exchange ActiveSync“
„Microsoft“ pradėjo kurti pranešimų API (MAPI) netrukus po to, kai pirmą kartą buvo sukurti IMAP ir POP. Ir tai tikrai skirta ne tik el. Griežtas IMAP ir POP palyginimas su MAPI yra gana techninis procesas, ir jis nepatenka į šio straipsnio taikymo sritį.
Bet paprasčiau tariant, MAPI suteikia galimybę el. Pašto klientams ir kitoms programoms bendrauti su „Microsoft Exchange“ serveriais. MAPI gali sinchronizuoti el. Laiškus, kontaktus, kalendorius ir kitas IMAP stiliaus funkcijas, visas susietas su vietinėmis el. Pašto programomis ar programomis. Jei darbe naudojote „Microsoft Outlook“, naudojote MAPI. Tiesą sakant, visa tai, ką daro „Outlook“ - el. Laiškai, kalendoriaus sinchronizavimas, laisvos/užimtos informacijos paieška, kontaktų su įmone sinchronizavimas ir kt. - veikia per MAPI.
Šią sinchronizavimo funkciją „Microsoft“ apibūdina kaip „Exchange ActiveSync“. Priklausomai nuo jūsų naudojamo įrenginio, telefono ar kliento, ta pati technologija gali būti vadinama bet kuriuo iš trijų „Microsoft“ protokolų - „Microsoft Exchange“, MAPI arba „Exchange ActiveSync“, tačiau ji siūlo el. Pašto sinchronizavimą beveik taip pat, kaip IMAP.
Kadangi „Exchange“ ir „MAPI“ yra „Microsoft“ produktai, tikriausiai naudosite šį protokolą tik tuo atveju, jei naudosite el. Paštą, kurį suteikė įmonė, kuri naudoja „Exchange“ pašto serverius. Daugelis el. Pašto klientų, įskaitant numatytąsias „Android“ ir „iPhone“ pašto programas, gali naudoti „Exchange ActiveSync“.
Kiti el. Pašto protokolai
taip, ten yra Kiti el. Laiškų siuntimo, gavimo ir naudojimo protokolai , tačiau didžioji dauguma žmonių naudoja vieną iš trijų pagrindinių protokolų - POP3, IMAP arba „Exchange“. Kadangi šios trys technologijos gali patenkinti beveik visų mūsų skaitytojų poreikius, nesigilinsime į kitus protokolus. Tačiau jei turite patirties naudojant čia nenurodytus el. Pašto protokolus, mums įdomu žinoti - nedvejodami aptarkite juos komentaruose.
Trumpai: ką galiu naudoti norėdamas nustatyti savo el.
Priklausomai nuo jūsų asmeninio bendravimo su el. Pašto teikėju stiliaus, galite greitai susiaurinti el. Pašto naudojimo būdą.
- Jei naudojate savo el. Paštą tikrinti iš daugelio įrenginių, telefonų ar kompiuterių, naudokite žiniatinklio pašto paslaugą arba nustatykite el. Pašto programas, kad galėtumėte naudoti IMAP.
- Jei dažnai naudojate žiniatinklio paštą ir norite, kad telefonas ar „iPad“ būtų sinchronizuojami su žiniatinklio paštu, taip pat naudokite IMAP.
- Jei naudojate vieną el. Pašto klientą tam skirtame įrenginyje (tarkime, savo biure), jums gali būti gerai su POP3, bet vis tiek rekomenduojame IMAP.
- Jei turite didelę el. Pašto istoriją ir naudojate seną pašto teikėją, neturintį daug vietos diske, gali tekti naudoti POP3, kad nuotolinio el. Pašto serveryje nepritrūktų vietos.
- Jei naudojate įmonės el. Paštą, o jūsų įmonė naudoja „Exchange“ serverį, turėsite naudoti „Exchange“.
Mūsų skaitytojams, kurie jau žino šį dalyką, nedvejodami prisijunkite prie diskusijos! Papasakokite, kaip paaiškinate technologijos sukeltiems giminaičiams ir bendradarbiams bendrų el. Pašto nustatymų skirtumą. Dar geriau, laikykite šį vadovą po ranka ir sutaupysite problemų jį paaiškindami!
